pradi
 

















 
 
 
 
 Vilniaus v. Juozapo seminarijos naujienos (2011 kovas)
 
 

http://www.seminarija.lt/index.php?id=13

Treiakursi mediumas ir Ugavni vent

Kovo 8 dien vakare seminarijoje vyko Ugavni vent kartu su mediumu – renginiu, skirtu treiakursi broli buvimo seminarijoje pusiaukelei paymti. Programos paruoimu rpinosi ketvirtojo kurso klierikai.

T vakar kiekvienas i vents dalyvi galjo pajusti spalio revoliucijos Rusijoje, taip pat po jos sekusi vyki dvasi: muzika, plakatai, apranga visa tai atspindjo. Seminarija trumpam tapo „kalinimo staiga“, o visi joje gyvenantys – „kaliniais“, nuteistais u vien ar kit „nusikaltim“.

Ypatingo ibandymo metas buvo treio kurso „kaliniams“, kurie t vakar buvo tardomi „kaljimo priirtoj“- ketvirtakursi. vairs klausimai apie „kaljimo“ vadovus, gyvenimo slygas, kalini pramogas, ymiausius sukilimus tapo iems kaliniams maksimali ibandym metu. Taip pat ir kiti „kaliniai“ buvo traukti tardym. Jie savo teisingais atsakymais jiems pateiktus klausimus turjo pagelbti tardomiesiems ivengti bausmi. Deja daugyb atsakym ov pro al, todl tardomieji turjo atlikti jiems paskirt bausm: daryti atsispaudimus, padainuoti, suvalgyti citrin, ragauti „kaljimo“ valgio. Pasibaigus tardymui buvo perskaitytas nuosprendis – „treio kurso kaliniai“ buvo nuteisti dar trejiems metams „kaljimo“ bei vairiems pataisos darbams. Vakaro programa usibaig lietuvi liaudies dainomis ir Mors sudeginimu.

Gavnia

Gavnios laikotarpis, kurio metu esame kvieiami atsinaujinim ir atgail, yra puiki galimyb pavelgti savo gyvenim ir susimstyti apie jo kokyb. Gavnia kvieia kiekvien vertinti savo santyk su artimaisiais ir Dievu.

Šis susikaupimo laikotarpis prasidjo Pelen treiadien. T dien seminarijoje vyko susikaupimo diena, kuriai vadovavo kun. Kstutis Dailyd. Susikaupimo dienos vadovas konferencij metu kviet apmstyti nuodm ir jos pasekmes. „Mes esame sukurti meilei, todl turime su dkingumu priimti Jo meil ir Jam dkoti, kartu pripaindami es nusidjliai“ – teig jis. Sakydami, kad neturime nuodms, skendtume iliuzijose, o tam, kad btume ilaisvinti, turime pripainti savo nuodmes.

Kalbdamas apie maldos gyvenim, kun. Kstutis kviet siirti Krist maldoje, nes nra tobulesnio pavyzdio u J. Geriausiai tai matome evangelijose, kurios mums pristato besimeldiant Jz. Jzus pasitraukdavo vienum ir ilgai melsdavosi, visada rasdavo ger laik maldai, malda lyddavo ir Jo darbus. Taip pat Jis moko melstis ir savo mokinius, parodydamas, kad ir mes turime bti maldos monmis.

Pabaigoje Susikaupimo dienos pabaigoje vadovas kalbjo apie Jzaus Kristaus meil. „Tam, kad labiau galtume painti Jo meil, turime apmstyti Jzaus kani. Kania gali atrodyti kaip pralaimjimas, bet tik tada, kai jinai atskiriama nuo prisiklimo. Tarp kanios ir prisiklimo yra glaudus ryys, be prisiklimo nemanoma suprasti kanios esms“ – sak kun. Kstutis.

Gavnios laikotarpis - Kristaus kanios, Jo meils mums apmstymas. Seminarijoje kiekvien treiadien yra giedami grauds verksmai, o penktadieniais yra apmstomos kryiaus kelio stotys.

Kovo 11-oji

Kovo 11-j – Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien, seminaristai drauge su visais tikiniaisiais susirinko Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje dkoti Dievui u Nepriklausomybs dovan Šv. Mii aukoje. Vakare seminarijoje apsilank garbingas sveias - Nepriklausomybs Akto signataras Vladas Terleckas. Sveias sveikino visus Kovo 11-osios vents proga ir seminarijos rektoriui kun. ydrnui Vabuolui teik Lietuvos Valstybs Nepriklausomybs Akto kopij.

Signataras susitikimo metu pasakojo apie savo vaikysts laikus, prisimin tuometinje visuomenje galiojusias moralines normas bei dvasines vertybes, kurios vliau, ugriuvus sovietiniam jungui, buvo naikinamos. I moni gyvenimo buvo istumiamas dvasinis matmuo: jiems buvo ukraunamas didelis laas, skiriamos ilgos darbo valandos, kad mons neturt laiko sekmadieniais lankytis Šv. Miiose ir puoselti dvasinio gyvenimo. Televizijoje ir radijuje buvo transliuojamos svetimos laidos, diegianios prieingas vertybes, slopinanios nepriklausomyb ir tautikum.

Sveio teigimu patriotizmas - dekalogin vertyb. Ketvirtasis Dekalogo sakymas kalba apie tai, kad turime gerbti savo tv ir motin, tad kaip galima negerbti savo tv ir protvi ems? Kalbtojas ireik susirpinim, kad vaikai ir jaunimas iandien maai domisi savo tautos asmenybmis ir istorija.

Signataras taip pat pasidalino savo igyvenimais i 1991 sausio 13-osios vyki, prisimin tuometin moni susitelkim, tvirtum ir apsisprendim. Toks patriotizmas, kuris buvo tada, kuria bendruomens atmosfer, neleidia mogui jaustis vieniam.

Susitikimo pabaigoje sveias atsakinjo seminarist keliamus klausimus, po to seminarijos vardu kun. ydrnas Vabuolas padkojo signatarui Vladui Terleckui ne tik u drauge praleist vakar ir pasidalinim savo patirtimi, bet ir u 1990 kovo 11-osios dien pasirayt Lietuvos Nepriklausomybs Akt, ir kaip susitikimo atminimo dovan teik sveiui seminarijos choro kompaktin ploktel.

Šv. Juozapo ikilms ivakars seminarijoje ir tv diena

Kovo 18 d., Šv. Juozapo, seminarijos globjo, ikilms ivakarse seminarij suvaiavo klierik tveliai, dstytojai ir seminarijos darbuotojai. Vakaras prasidjo Šventosiomis Miiomis, kurioms vadovavo Pilaits v. Juozapo parapijos klebonas kun. Valdas Girdziuas. Ši vent Mii metu buvo meldiamasi u Jo Eminencij Kardinol Audr Juoz Bak, kuris vent kunigysts 50 met jubiliej, taip pat u seminarijos bendruomen, klierik tvelius ir gimines. Šv. Mii pabaigoje buvo ikilmingai paventinta v. Juozapo ikona, kuri sekani dien buvo padovanota Jo Em. Kard. Audriui Juozui Bakiui kunigysts jubiliejaus proga.

Po Šv. Mii visi susirinko akt salje irti spektaklio „ŠIAUR“, skirto seminarijos globjo v. Juozapo ventei. Spektakl pagal Kristinos Trinknaits scenarij paruo ir suvaidino penktojo kurso klierikai. Tai pasakojimas apie moter On esnutien, kurios ram ir paprast gyvenim sivers karas ir okupacija pavert j pragaru. Jauna moteris su maais vaikais buvo itremta Sibir. Taiau net ugriuv dideli sunkumai, ligos, artimj moni netektis jos nepalau – tvyns ir artimj ilgesys padjo visk itverti.

Po spektaklio visi sveiai susirinko valgykloje, kur vardadienio dienos proga buvo pasveikinti visi Juozapai, vaiinamasi ir bendraujama.

Šv. Juozapo ikilm ir Jo Em. Kard. Audrio Juozo Bakio 50 met kunigysts jubiliejus

Šv. Juozapo, Šv. Mergels Marijos suadtinio ir Jzaus Kristaus globjo ikilm yra viena svarbiausi veni Vilniaus seminarijoje, nes tai jos Globjo vent. Šv. Juozapas yra vienas svarbiausi Banyios ventj nuo 1870 m., kai popieius Pijus IX j paskelbia Visuotins Banyios globju ir veda jo ikilm, veniam kovo 19 d. Šv. Juozapas yra Kaiiadori vyskupijos globjas, jo garbei Lietuvoje yra pastatyta apie dvideimt banyi. Šio ventojo vard neioja ir keli Vilniaus metropolijos vyskupai: tai Vilniaus Arkivyskupas Kardinolas Audrys Juozas Bakis, vyskupas emeritas Juozas Tunaitis, Kaiiadori vyskupas Juozas Matulaitis.

Šiais metais vent buvo ypa svarbi, nes t dien Jo Eminencija Kardinolas Audrys Juozas Bakis vent ne tik savo vardadien, bet ir kunigysts 50-ties met jubiliej. Šia proga visa seminarijos bendruomen drauge su Lietuvos vyskupais, Vilniaus Arkivyskupijos kunigais, kit konfesij atstovais bei visais tikiniaisiais dalyvavo v. Miiose Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, kurias dkodamas Dievui u kunigysts dovan aukojo pats sukaktuvininkas. Po v. Mii sveiai susirinko Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, kur galjo pasveikinti Kardinol. Seminarijos bendruomens vardu Jo Eminencij sveikino rektorius kun. ydrnas Vabuolas, kuris ypa dkojo Eminencijai u tai, kad atkr Vilniaus seminarij, pastat j, nuolat ja rpinasi ir suteik jai v. Juozapo vard. Kaip dkingumo enkl seminarijos bendruomen teik jubiliatui v. Juozapo ikon, kuri nutap seminarijos klierikas Robertas Moisevi.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi